Ne paslaptis, jog nuo 2016 metų smulkiųjų kreditų bendrovių veikla buvo stipriai apribota: įvestos palūkanų lubos, apriboti papildomų mokesčių dydžiai, verčiama taikyti persigalvojimo terminus ir t. t. Tačiau kreditai ir toliau išlieka pelninga ir perspektyvi niša. Smulkieji kreditoriai nežada taip lengvai trauktis į nuošalį ir tęsia naujų klientų viliones siūlydami įvairias akcijas, kurios, be abejonės, gali būti naudingos vartotojui.
Viena iš vilionių daugeliui jau seniai puikiai pažįstama – pirmas kreditas nemokamai. Tai akcija, kurios metu nedidelės sumos kreditas yra suteikiamas be papildomų mokesčių, be palūkanų, tai yra, grąžinama lygiai tiek pat, kiek ir pasiskolinama. Paranku, jei anksčiau nesate toje bendrovėje skolinęsi, neturite poreikio didelei kredito sumai ir tenkina kitos sąlygos (terminas ar kt.)
Būna tokių situacijų, kuomet pinigų reikia čia ir dabar. Laukti, ieškoti, taupyti tampa nelabai įmanomais variantas, tad imama ieškoti kitų alternatyvų. Viena jų – paskolos. Tai variantas, kurį spėjo teigiamai įvertinti daugybė žmonių.
Specialistai tvirtina, kad skolintis gali būti naudinga įvairiose netikėtose situacijose. Paskolos suma gali svyruoti nuo keliasdešimties eurų iki keliolikos tūkstančių – visa tai priklauso nuo to, kam Jums pritrūko pinigų. Staigiose, skuboto sprendimo reikalaujančiose situacijose dažniausiai reikalinga mažesnė paskolos suma trumpesniam laikui, tačiau pasitaiko visko.
Smulkios paskolos – per keletą minučių
Jei Jums reikia ne itin didelės sumos – Jums pasisekė. Smulkieji kreditai gali būti suteikiami vos per keletą minučių nuo paraiškos užpildymo, o tai reiškia, kad pinigai Jūsų sąskaitoje gali atsirasti žaibiškai greitai. Tačiau tai dažniausiai taikoma smulkioms paskoloms iki kelių šimtų eurų, didesnių paskolų rizika vertinama nuodugniau, gali tekti pateikti ir papildomų dokumentų pajamoms pagrįsti ar rasti užstatą. Tuo tarpu jei Jūsų pajamos iš tiesų didelės ir jos matomos duomenų bazėse – net ir kelių tūkstančių eurų paskolą galite gauti vos per keletą ar kelioliką minučių nuo paraiškos užpildymo.
Smulkios ir greitos paskolos tuo ir žavi, jog gali būti suteikiamos faktiškai bet kokioje vietoje. Tai yra, Jūs galite pildyti paraišką ne tik savo namuose ar, tuo labiau, paskolų bendrovės aptarnavimo padalinyje, bet ir telefonu būdami užsienyje, gamtoje prie ežero ar vidury kelio. Tad jei nutiko nelaimė kelyje, jei pametėte savo piniginę ar sugedo Jūsų šaldytuvas sodyboje – pasiskolinti šioms problemoms išspręsti galite kaip mat, o paskolą grąžinsite per nustatytą laiką jau grįžę į savo įprastą gyvenimo ritmą.
Greitos paskolos ir verslui
Net ir verslo atstovams kartais reikia greitos paskolos. Dažna to priežastis – pritrūksta apyvartinių lėšų. Pritrūkus nors ir nedidelės pinigų sumos gali tekti atsisakyti užsakymo, gali nepavykti suteikti kokybiškos paslaugos ar susidurti su kitomis problemomis, kurios pakenktų verslo vystymui. Tuo tarpu vartojimo paskola padeda išvengti minėtų nuostolių ir suteikia galimybę visuomet atrodyti sėkminga įmone, gebančia rasti išeitį iš įvairių situacijų.
Įmonėms taip pat praverčia paskolos ir atsiradus geriems pasiūlymams plėtrai, atnaujinimui ar panašiose situacijose. Pasiskolinti verslui per trumpą laiką yra paranku, išskyrus kuomet kalbama apie labai sudėtingus, ilgalaikius investicinius projektus. Žinoma, dažnai nėra būtinybės pinigus gauti čia ir dabar, tačiau laukti atsakymo savaitėmis irgi ne išeitis.
Paskolos – nebūtinai nuostolis
Įprasta manyti, jog visos paskolos – tai nuostolis. Be abejonės, papildomos išlaidos tikrai garantuotos, tačiau ne visada palūkanos yra nuostolis. Uždarbiu to irgi nepavadinsime, tačiau jei pinigų pritrūko netikėtoje situacijoje, iš kurios išeičių nėra labai daug – paskola gali būti tai, kas padės Jums išvengti dar didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, sugedus automobiliui kelyje ir neturint pakankamai lėšų jo remontui artimiausiame servise greita paskola internetu yra labai gera išeitis, kurį bus kur kas pigesnė nei transporto priemonės parsigabenimas tralu namo už paskutinius turimus pinigus ir poros savaičių laukimas kol gausite atlyginimą, iš kurio galėsite apmokėti automobilio remontą. Ko gero permokėta suma dėl palūkanų bus mažesnė nei išlaidos transportavimui ir transporto alternatyvoms per tą laiką kol neturėsite savo automobilio.
Taigi kaip jau galima spręsti iš visų aukščiau išdėstytų teiginių - skolintis gali būti ir naudinga. Todėl galime tik pasidžiaugti, jog turime tiek daug įvairiausių paskolų galimybių, nuo greitų paskolų internetu iki sudėtingų finansinių sprendimų tiek privatiems, tiek ir verslo atstovams.
Š. m. balandžio 29 d. Seimo I rūmuose, Konstitucijos salėje vyks tarptautinė konferencija „Viešųjų finansų tvarumas: iššūkiai po euro įvedimo“. Konferenciją rengia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Valstybės kontrolė ir Finansų ministerija. Seimo kanceliarija prisideda bendradarbiaudama.
Renginio dalyvius ir svečius pasitiks bei pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė daktarė Natalija Kazlauskienė. Įvairius konferencijos pranešimus skaitys:
- Rimantas Šadžius (finansų ministras)
- Michal Horvath (Slovakijos Atsakingos biudžeto politikos tarybos narys)
- Patrick D‘Souza (Europos Komisijos Ekonominių ir Finansinių reikalų generalinio direktorato skyriaus vedėjo pavaduotojas)
- Andrius Kubilius (Seimo narys)
- Arūnas Dulkys (valstybės kontrolierius)
- Raul Eamets (Estijos fiskalinės tarybos pirmininkas).
Konferencijos metu bus diskutuojama apie ES bei euro zonos valstybių narių vaidmenį siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, taip pat nepriklausomų nacionalinių fiskalinių institucijų funkcijas. Dalyviai galės susipažinti su Lietuvos Valstybės kontrolės, esančios kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, veikla, analogiškų kitų ES valstybių narių institucijų patirtimi.
Renginio moderatoriai – Europos Komisijos ekonominės politikos pareigūnai Jonas Rasimas ir Marius Vaščega. Konferenciją bus galima stebėti internetu arba per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“.
Rygoje šiandien ir rytoj (balandžio 24-25 d.) vyksta neformalus Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdis, kuriame dalyvauja ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Posėdžio metu bus aptariama ES padėtis geopolitinio neapibrėžtumo situacijoje, galimų staigių rinkos pokyčių vertinimas, ES augimo potencialas ir kiti svarbūs klausimai.
Pirmąją susitikimo dieną dalijamasi įžvalgomis apie esamą Bendrijos ekonominę situaciją, kurioje šiuo metu vyrauja defliacija, nusilpusi investicijų paklausa bei ypatingai žemos palūkanų normos. Taip pat diskutuojama apie nacionalines ir bendras ES priemones, kurių reikėtų imtis norinti pagerinti investicinį klimatą.
Antrąją susitikimo dieną finansų ministrai planuoja apsikeisti informacija ir nuomonėmis apie Kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Planuojama rasti atsakymus į klausimus, kokių veiksmų reikėtų imtis greitu metu, kokias sritis verčiausiai tobulinti ateityje, siekiant paskatinti ES kapitalo rinkų vystymąsi. Taip pat bus aptariamas ir kovos su mokesčių vengimu priemonių įgyvendinimas. Tai ypač aktuali sritis Lietuvai.
Š. m. balandžio 23 d. Vilniuje posėdžiavo Šiaurės investicijų banko (ŠIB) direktorių valdyba, kuri patvirtinto 100 mln. eurų dydžio paskolą Lietuvai, skirtą finansuoti Viešojo sektoriaus energijos efektyvumo ir Būsto renovavimo programoms. Sutartis dėl paskolos bus pasirašyta jau artimiausiu metu.
Lietuvos narystė Šiaurės investicijų banke šiemet skaičiuoja dešimtmetį. Finansų ministro Algimanto Rimkūno, kuris yra Lietuvai atstovaujantis ŠIB direktorių valdybos narys, teigimu, per šį dešimtmetį bankas Lietuvai padėjo įgyvendinti daug ilgą išliekamąją vertę turinčių ir visuomenei svarbių investicinių projektų, tarp kurių ir suskystintų dujų terminalo finansavimas. Ši 100 mln. eurų dydžio paskola bus naudojama daugiabučių ir viešųjų pastatų energetiniam efektyvumui gerinti, todėl bus tausojama aplinka ir taupomos lėšos. Daugiausiai dėmesio bus skiriama ligoninėms, sveikatos priežiūros bei bendruomenių centrams.
ŠIB nare Lietuva yra nuo 2005 m. Šiai dienai bankas yra suteikęs viešajam ir privačiam sektoriams apie 572,5 mln. eurų paskolų, kurios skirtos finansuoti infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkos apsaugos bei įvairius kitus projektus. Šį banką 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija, siekdamos teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas aplinką tausojantiems ir konkurencingumą skatinantiems projektams.