Pastebima, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje susiduria su finansiniais iššūkiais, susijusiais su skolomis. Ekonomikos pokyčiai ir infliacija yra svarbūs veiksniai, lemiantys skolų augimą. Kylančios kainos mažina perkamąją galią, verčiant žmones ir įmones pasikliauti paskolomis. Darbo užmokesčio didėjimas, nors ir teigiamas aspektas, taip pat gali prisidėti prie įsiskolinimų, nes didesnės pajamos dažnai skatina didesnį vartojimą ir paskatų skolintis. Taip pat vartojimo kreditai ir paskolos verslui yra svarbios priemonės, kurios skatina ekonominį aktyvumą, tačiau taip pat prisideda prie bendros skolos sumos augimo.
Palyginus gyventojų ir verslo skolų dydžius, pastebima, kad gyventojų skolos dažniausiai sudaro didesnę dalį. Skolininkų kategorijose dažnai pasitaiko jauni žmonės, kurie siekia įsigyti nekilnojamąjį turtą ar pradėti verslą. Verslo sektoriuje mažos įmonės yra linkusios skolintis dėl plėtros. Skolos taip pat pastebimai skiriasi tarp sektorių: paslaugų sektorius dažnai turi didesnes skolas nei gamybos sektorius, nes paslaugos reikalauja didesnių pradinių investicijų.
Pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad skolų suma Lietuvoje nuolat kinta. Statistika atskleidžia, kad metų pabaigoje dažnai pastebimas skolų sumažėjimas, kuris gali būti susijęs su sezoniniais ekonomikos ir finansų ciklais. Tokios tendencijos padeda geriau suprasti įsiskolinimų dinamiką ir jų priežastis.
Daug skolininkų dažnai imasi įvairių priemonių, norėdami išvengti skolų grąžinimo. Dažnai tai susiję su turto slėpimu ar perleidimu artimiesiems, siekiant išvengti turto konfiskavimo. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas gali būti registruojamas kitų vardu arba įmonių sąskaitos yra perkeliamos į kitas šalis. Toks elgesys gerokai apsunkina kreditorių galimybes atgauti skolas, nes jie susiduria su daugybe teisinių ir administracinių kliūčių. Tokios strategijos apsunkina skolų grąžinimo procesą ir dažnai reikalauja ilgo teisinių procesų kelio.
Gėda yra stiprus jausmas, kuris gali trukdyti skolininkams kreiptis pagalbos. Jie dažnai jaučiasi izoliuoti ir bijo, kad bus teisiami dėl savo finansinių problemų. Gėdos jausmas gali lemti, kad skolininkai vengia kreiptis į finansinius patarėjus arba psichologus, kurie galėtų padėti surasti sprendimus. Kaltės jausmas taip pat gali turėti neigiamą poveikį, nes skolininkai jaučiasi prislėgti ir bejėgiai keisti savo situaciją. Socialiniai normatyvai, kurie dažnai skatina finansinę sėkmę, gali sustiprinti šiuos jausmus ir sukelti dar didesnį nerimą dėl skolų.
Piktybiniai skolininkai sudaro nedidelį, bet reikšmingą procentą visų skolininkų. Jie sąmoningai vengia skolų grąžinimo ir naudoja įvairias strategijas, kad išvengtų atsakomybės. Šie skolininkai gali pakenkti bendrai skolų dinamikai, nes jie padidina bendras kreditorių sąnaudas ir sukelia neigiamą poveikį kitiems, sąžiningiems skolininkams, kurie stengiasi laikytis savo įsipareigojimų. Piktybinių skolininkų atsiradimą gali lemti tokie veiksniai kaip ekonominiai sunkumai, teisinės spragos ar silpna skolų administravimo sistema, kuri leidžia jiems išvengti atsakomybės.
Kreditorių veiksmai prieš skolininkus
Kreditoriai, siekdami atgauti skolas, imasi įvairių veiksmų. Jie dažnai kreipiasi į antstolius, teismus ar naudoja kitus teisės įrankius. Šis procesas yra sudėtingas ir dažnai susijęs su rimtais padariniais skolininkams.
Antstolių vaidmuo
Antstoliai yra svarbūs skolų išieškojimo procese. Jie vykdo teismų sprendimus ir turi teisę užblokuoti skolininko sąskaitas ar konfiskuoti turtą. Tai gali smarkiai paveikti skolininko finansinę padėtį, nes užblokuotos sąskaitos trukdo valdyti kasdienes išlaidas. Antstoliai, dirbdami pagal įstatymus, turi tiek teises, tiek pareigas. Jie privalo laikytis teisingumo, o skolininkai turi teisę būti informuoti apie vykdomus veiksmus.
Teismų sprendimai
Teismai vaidina pagrindinį vaidmenį sprendžiant ginčus dėl skolų. Jie vertina bylas, remdamiesi pateiktais įrodymais ir teisiniais argumentais. Teismų sprendimus lemia daugybė veiksnių, įskaitant sutarties sąlygas ir abiejų šalių pateiktus įrodymus. Šie sprendimai gali turėti ilgalaikį poveikį skolininkų ir kreditorių santykiams, nes jais remiamasi tolimesniame skolų išieškojime.
Teisinės pasekmės skolininkams
Skolininkams, nesilaikantiems įsipareigojimų, gali kilti rimtos teisinės pasekmės. Tai apima turto konfiskavimą, kredito istorijos blogėjimą ar net asmeninio bankroto paskelbimą. Šios pasekmės gali smarkiai paveikti skolininko ateities galimybes, pavyzdžiui, gauti naujus kreditus ar paskolas. Norint apsisaugoti nuo šių pasekmių, skolininkai turėtų aktyviai bendradarbiauti su kreditoriais ir, esant galimybei, pasinaudoti teisinių konsultantų paslaugomis.
Lietuvoje augantis įsiskolinimas tapo opia tema, ir skaitytojų nuomonės apie tai yra įvairios. Pagrindinės nuomonės dažniausiai sukasi apie finansinių sunkumų esmę, atsakomybės jausmą ir galimus iššūkius ateityje. Žemiau pateikiamas sąrašas, kuris atspindi šias nuomones:
- Daugeliui svarbu, kaip ekonominės situacijos pokyčiai paveikė asmenines pajamas, kurios nuo 2018 m. sumažėjo 11 proc.
- Kai kurie skaitytojai pabrėžia, kad 15min.lt platforma pasiekia apie 450 tūkst. unikalių vartotojų, kurių dalis susiduria su skolų problema.
- Taip pat išskiriama, kad „AUGA group“ kreditoriai ir akcininkai, kaip tikimasi, pritars restruktūrizavimo planui 2025 m. II ketvirtį.
Skaitytojų patirtys yra neįkainojamos, nes jos suteikia platesnį suvokimą apie įsiskolinimo problemas. Per pastarąjį dešimtmetį laikraščių tiražai smarkiai sumažėjo – per dvylika metų iki 2017-ųjų kasdien spausdinamų egzempliorių skaičius sumažėjo apie 50 proc. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau renkasi skaitmeninę informaciją, o tai gali paveikti jų finansinę elgseną. Be to, pasaulinės tvarumo idėjos, kurios dar 2019 m. buvo prioritetinės, po Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje tapo antraeilėmis, o tai rodo, kaip greitai keičiasi prioritetai, kai susiduriama su ekonominiais sunkumais.
Analizuojant skaitytojų atsiliepimus, matyti, kad siūlomi sprendimai dažnai orientuojasi į skaitmeninės ekonomikos plėtojimą. Pavyzdžiui, „Verslo žinios“ sėkmingai įgyvendino skaitmeninių naujienų apmokestinimo modelį, prie kurio neseniai prisijungė ir tokie portalai kaip delfi.lt ir 15min.lt. Taip pat 2016 m. „Delfi“ įvedė angliškų portalo tekstų mokestį, o 15min.lt skatino skaitytojus išjungti reklamas blokuojančius įskiepius. Šie pavyzdžiai rodo, kaip skaitmeninės strategijos gali padėti spręsti įsiskolinimo problemas.