Š. m. balandžio 29 d. Seimo I rūmuose, Konstitucijos salėje vyks tarptautinė konferencija „Viešųjų finansų tvarumas: iššūkiai po euro įvedimo“. Konferenciją rengia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Valstybės kontrolė ir Finansų ministerija. Seimo kanceliarija prisideda bendradarbiaudama.

Renginio dalyvius ir svečius pasitiks bei pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė daktarė Natalija Kazlauskienė. Įvairius konferencijos pranešimus skaitys:

  • Rimantas Šadžius (finansų ministras)
  • Michal Horvath (Slovakijos Atsakingos biudžeto politikos tarybos narys)
  • Patrick D‘Souza (Europos Komisijos Ekonominių ir Finansinių reikalų generalinio direktorato skyriaus vedėjo pavaduotojas)
  • Andrius Kubilius (Seimo narys)
  • Arūnas Dulkys (valstybės kontrolierius)
  • Raul Eamets (Estijos fiskalinės tarybos pirmininkas).

Konferencijos metu bus diskutuojama apie ES bei euro zonos valstybių narių vaidmenį siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, taip pat nepriklausomų nacionalinių fiskalinių institucijų funkcijas. Dalyviai galės susipažinti su Lietuvos Valstybės kontrolės, esančios kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, veikla, analogiškų kitų ES valstybių narių institucijų patirtimi.

Renginio moderatoriai – Europos Komisijos ekonominės politikos pareigūnai Jonas Rasimas ir Marius Vaščega. Konferenciją bus galima stebėti internetu arba per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“.

Rygoje šiandien ir rytoj (balandžio 24-25 d.) vyksta neformalus Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdis, kuriame dalyvauja ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Posėdžio metu bus aptariama ES padėtis geopolitinio neapibrėžtumo situacijoje, galimų staigių rinkos pokyčių vertinimas, ES augimo potencialas ir kiti svarbūs klausimai.

Pirmąją susitikimo dieną dalijamasi įžvalgomis apie esamą Bendrijos ekonominę situaciją, kurioje šiuo metu vyrauja defliacija, nusilpusi investicijų paklausa bei ypatingai žemos palūkanų normos. Taip pat diskutuojama apie nacionalines ir bendras ES priemones, kurių reikėtų imtis norinti pagerinti investicinį klimatą.

Antrąją susitikimo dieną finansų ministrai planuoja apsikeisti informacija ir nuomonėmis apie Kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Planuojama rasti atsakymus į klausimus, kokių veiksmų reikėtų imtis greitu metu, kokias sritis verčiausiai tobulinti ateityje, siekiant paskatinti ES kapitalo rinkų vystymąsi. Taip pat bus aptariamas ir kovos su mokesčių vengimu priemonių įgyvendinimas. Tai ypač aktuali sritis Lietuvai.

Š. m. balandžio 23 d. Vilniuje posėdžiavo Šiaurės investicijų banko (ŠIB) direktorių valdyba, kuri patvirtinto 100 mln. eurų dydžio paskolą Lietuvai, skirtą finansuoti Viešojo sektoriaus energijos efektyvumo ir Būsto renovavimo programoms. Sutartis dėl paskolos bus pasirašyta jau artimiausiu metu.

Lietuvos narystė Šiaurės investicijų banke šiemet skaičiuoja dešimtmetį. Finansų ministro Algimanto Rimkūno, kuris yra Lietuvai atstovaujantis ŠIB direktorių valdybos narys, teigimu, per šį dešimtmetį bankas Lietuvai padėjo įgyvendinti daug ilgą išliekamąją vertę turinčių ir visuomenei svarbių investicinių projektų, tarp kurių ir suskystintų dujų terminalo finansavimas. Ši 100 mln. eurų dydžio paskola bus naudojama daugiabučių ir viešųjų pastatų energetiniam efektyvumui gerinti, todėl bus tausojama aplinka ir taupomos lėšos. Daugiausiai dėmesio bus skiriama ligoninėms, sveikatos priežiūros bei bendruomenių centrams.

ŠIB nare Lietuva yra nuo 2005 m. Šiai dienai bankas yra suteikęs viešajam ir privačiam sektoriams apie 572,5 mln. eurų paskolų, kurios skirtos finansuoti infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkos apsaugos bei įvairius kitus projektus. Šį banką 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija, siekdamos teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas aplinką tausojantiems ir konkurencingumą skatinantiems projektams.

Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojus kviečia gegužės mėnesį organizuojamų seminarų mokesčių klausimais metu susipažinti su mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD), papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymu. Atskirai siūloma dalyvauti seminaruose, skirtuose gyventojams, kurie planuoja vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ar ją jau vykdo bei nori geriau susipažinti su šios veiklos apmokestinimu, leidžiamais atskaitymais, sužinoti, kaip turi būti vedama apskaita. Atskirai vyks seminarai, skirti supažindinti su PVM atskaita, PVM prievole įsigijus prekių iš ES šalių bei prekių, tiekiamų į ES šalis, apmokestinimu PVM. Mokesčių mokėtojai bus supažindinti ir su nauja pelno mokesčio formos PLN204 versija ir jos pildymo tvarka. Taip pat gyventojus VMI kviečia dalyvauti ir e.seminaruose, kurių temos „Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas, jo apmokestinimas PVM“, „Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka“.

Daugiau informacijos apie VMI organizuojamus seminarus ieškokite inspekcijos interneto svetainėje arba padaliniuose. Visus seminarus veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai, dalyvavimas renginiuose nemokamas.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo šių metų liepos mėnesio minimalią mėnesio algą planuojama padidinti iki 325 eurų, ji padidėtų 25 eurais. Nuo kitų metų pradžios, tai yra, nuo 2016 m. sausio 1 d. ji galėtų būti dar 25 eurais didesnė ir siektų 350 eurų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigia, kad minimalios mėnesio algos didinimo ketinimai buvo aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei Seimo socialdemokratų partijos frakcija. Pasak frakcijos seniūnės, šiai dienai esanti valstybės finansinė padėtis leidžia didinti minimalią mėnesio algą tiek šių metų liepos mėnesį, tiek ir nuo kitų metų pradžios.

Savo ruožtu, premjeras teigia, kad planuojant asignavimus, 2015 metų valstybės biudžete minimalios mėnesio algos didinimas buvo numatytas. Visgi šiuo metu Trišalėje taryboje svarstomas tik siūlymas minimalią mėnesio algą didinti 25 eurais iki 325 eurų nuo 2015 m. liepos mėnesio, o tolesni didinimai paliekami ateičiai. I. Šiaulienės manymu, taryba tokiam siūlymui greičiausiai pritars, nes esama stabili Lietuvos ekonominė padėtis leidžia to tikėtis.

Paskutinį kartą minimali mėnesio alga kilo 2014 m. spalio 1 d. ir siekė apytiksliai 300 eurų, o nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvai tapus euro zonos nare, ši suma buvo patikslinta iki 300 eurų.