Š. m. balandžio 23 d. Vilniuje posėdžiavo Šiaurės investicijų banko (ŠIB) direktorių valdyba, kuri patvirtinto 100 mln. eurų dydžio paskolą Lietuvai, skirtą finansuoti Viešojo sektoriaus energijos efektyvumo ir Būsto renovavimo programoms. Sutartis dėl paskolos bus pasirašyta jau artimiausiu metu.

Lietuvos narystė Šiaurės investicijų banke šiemet skaičiuoja dešimtmetį. Finansų ministro Algimanto Rimkūno, kuris yra Lietuvai atstovaujantis ŠIB direktorių valdybos narys, teigimu, per šį dešimtmetį bankas Lietuvai padėjo įgyvendinti daug ilgą išliekamąją vertę turinčių ir visuomenei svarbių investicinių projektų, tarp kurių ir suskystintų dujų terminalo finansavimas. Ši 100 mln. eurų dydžio paskola bus naudojama daugiabučių ir viešųjų pastatų energetiniam efektyvumui gerinti, todėl bus tausojama aplinka ir taupomos lėšos. Daugiausiai dėmesio bus skiriama ligoninėms, sveikatos priežiūros bei bendruomenių centrams.

ŠIB nare Lietuva yra nuo 2005 m. Šiai dienai bankas yra suteikęs viešajam ir privačiam sektoriams apie 572,5 mln. eurų paskolų, kurios skirtos finansuoti infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkos apsaugos bei įvairius kitus projektus. Šį banką 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija, siekdamos teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas aplinką tausojantiems ir konkurencingumą skatinantiems projektams.

Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojus kviečia gegužės mėnesį organizuojamų seminarų mokesčių klausimais metu susipažinti su mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD), papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymu. Atskirai siūloma dalyvauti seminaruose, skirtuose gyventojams, kurie planuoja vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ar ją jau vykdo bei nori geriau susipažinti su šios veiklos apmokestinimu, leidžiamais atskaitymais, sužinoti, kaip turi būti vedama apskaita. Atskirai vyks seminarai, skirti supažindinti su PVM atskaita, PVM prievole įsigijus prekių iš ES šalių bei prekių, tiekiamų į ES šalis, apmokestinimu PVM. Mokesčių mokėtojai bus supažindinti ir su nauja pelno mokesčio formos PLN204 versija ir jos pildymo tvarka. Taip pat gyventojus VMI kviečia dalyvauti ir e.seminaruose, kurių temos „Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas, jo apmokestinimas PVM“, „Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka“.

Daugiau informacijos apie VMI organizuojamus seminarus ieškokite inspekcijos interneto svetainėje arba padaliniuose. Visus seminarus veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai, dalyvavimas renginiuose nemokamas.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo šių metų liepos mėnesio minimalią mėnesio algą planuojama padidinti iki 325 eurų, ji padidėtų 25 eurais. Nuo kitų metų pradžios, tai yra, nuo 2016 m. sausio 1 d. ji galėtų būti dar 25 eurais didesnė ir siektų 350 eurų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigia, kad minimalios mėnesio algos didinimo ketinimai buvo aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei Seimo socialdemokratų partijos frakcija. Pasak frakcijos seniūnės, šiai dienai esanti valstybės finansinė padėtis leidžia didinti minimalią mėnesio algą tiek šių metų liepos mėnesį, tiek ir nuo kitų metų pradžios.

Savo ruožtu, premjeras teigia, kad planuojant asignavimus, 2015 metų valstybės biudžete minimalios mėnesio algos didinimas buvo numatytas. Visgi šiuo metu Trišalėje taryboje svarstomas tik siūlymas minimalią mėnesio algą didinti 25 eurais iki 325 eurų nuo 2015 m. liepos mėnesio, o tolesni didinimai paliekami ateičiai. I. Šiaulienės manymu, taryba tokiam siūlymui greičiausiai pritars, nes esama stabili Lietuvos ekonominė padėtis leidžia to tikėtis.

Paskutinį kartą minimali mėnesio alga kilo 2014 m. spalio 1 d. ir siekė apytiksliai 300 eurų, o nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvai tapus euro zonos nare, ši suma buvo patikslinta iki 300 eurų.

Lietuvos statistikos departamento ir Europos Sąjungos statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,7 proc. BVP, o tai yra 1,9 proc. mažiau nei buvo metais anksčiau.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad kryptingas valstybės finansų būklės stiprinimas, apdairiai planuojamos pajamos ir atsakingai kontroliuojamos išlaidos leido pasiekti rodiklį, kurio Lietuvoje nebuvo nuo 2006 m., kuomet deficitas sudarė 0,4 proc. nuo BVP. Ministro teigimu, labai svarbu šį deficito tvarumą išlaikyti. Pasak jo, to bus ir siekiama skatinant ūkio plėtrą, gerinant mokesčių surinkimą, atsakingai prisiimant finansinius valstybės įsipareigojimus.

Pagal pateiktus statistikos departamento duomenis, 2014 metų valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2013 m. balanso rodikliu, sumažėjo 674,9 mln. eurų ir šiuo laikotarpiu buvo 242 mln. eurų dydžio. Didžiausią įtaką tam darė 2014 m. padidėjusios pajamos. Mokestinės pajamos padidėjo 344 mln. eurų (6,1 proc.), socialinės įmokos padidėjo 283,9 mln. eurų (7,4 proc.) Visos valdžios pajamos per 2014 m. sudarė 12,434 mlrd. Eurų. Tuo tarpu išlaidos sudarė 12,676 mlrd. Eurų. Palyginti su 2013 m., išlaidos padidėjo 272,3 mln. eurų (2,2 proc.) Didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinė apsauga, švietimas bei sveikatos apsauga.

Lietuvos bankas praneša apie Priežiūros tarnybos priimtus sprendimus. Praeitą savaitę, apsvarsčius Palangos kredito unijos inspektavimo rezultatus bei nustačius veiklos trūkumus, buvo nuspręsta laikinai, kol bus pašalinti teisės aktų pažeidimai, taikyti Palangos kredito unijai apribojimus priimant naujus terminuotus indėlius. Palangos kredito unija yra įpareigota iki š. m. balandžio 30 d. parengti bei pateikti Priežiūros tarnybai kredito unijos veiklos tęstinumo planą kartu su nustatytų teisės aktų pažeidimų ir trūkumų pašalinimo priemonių planu.

Tuo tarpu išnagrinėjus UAB „DNB investicijų valdymas“ prašymą bei kartu pateiktus susijusius dokumentus buvo leista sujungti šios įmonės valdomus II pakopos pensijų fondus. Nuo šiol „ERGO Konservatyvusis“ bus prijungtas prie „DNB pensija 1“, o „ERGO Balans“ prijungiamas prie „DNB pensija 3“. Nors jungiamų pensijų fondų investavimo strategijos, investavimo rizikos bei atskaitymų dydžiai yra vienodi, o „DNB pensija 1“ ir „DNB pensija 3“ fondų taisyklės numatytos panašios prijungiamų pensijų fondų dalyvių teisės ir pareigos nebloginančios padėties, šie per 3 mėnesius nuo informacijos apie fondų jungimą gavimo dienos galės be jokių papildomų mokesčių perkelti pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

Nauja vartojimo kreditų davėja UAB „Bendras finansavimas“ pateikė prašymą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, o ši nusprendė, jog įmonė atitinka reikalavimus ir įtraukė ją į sąrašus, tad žmonėms bus galimybė skolintis iš dar vienos kreditus teikiančios įmonės.

Priežiūros tarnyba sumažino maksimalią techninę palūkanų normą nuo 1,31 iki 1,06 proc. formuojamiems techniniams atidėjimams, kuriuos taiko draudimo įmonės. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į naujausius Eurostat paskelbtus euro zonos šalių vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo duomenis. Perskaičiavus maksimali techninė palūkanų norma sumažėjo daugiau nei 0,1 %. Mažėjanti palūkanų normų aplinka didina gyvybės draudikų įsipareigojimus. Techninių palūkanų maksimalią normą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustato kas ketvirtį.

Valiutos keityklų taip pat bus daugiau. Į šį sąrašą naujai įtraukta UAB „Forexlita“.