Finansų ministerijoje balandžio 13 d. vyko apskrito stalo diskusija tema „Lošimai ir jų pasekmės asmeniui ir visuomenei“. Diskusijoje dalyvavo bei savo nuomonę šia tema išsakė įvairių visuomenės interesų grupės bei specialistai, buvo pateikiami siūlymai, kaip sumažinti sukeliamų problemų mąstą.
Finansų ministras, pradėdamas diskusiją, pabrėžė, jog priklausomybės nuo lošimų problema yra labai aktuali, nors tam tikros grupės su tuo sutikti ir nenori. Šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme yra numatyti reikalavimai lošimų organizavimo vietoms, lošėjų amžiui, apribojimai atsiskaitant banko kortelėmis, reklamoms ir kt., tačiau praktika, anot viceministro, rodo, jog to nepakanka. Plečiantis lošimų verslui atsiranda vis daugiau žmonių, kurie turi problemų dėl lošimų, tad verta ir tikslinga numatyti daugiau priemonių padėti ir apsaugoti lošėjus. Iki šių metų Lošimų priežiūros tarnyba gavo 3547 asmenų prašymus neleisti jiems lošti.
Pagrindinį pranešimą diskusijos metu skaitė Vilniaus priklausomybės ligų centro Dienos skyriaus vedėja Vilma Andrejauskaitė. Ji supažindino diskusijos dalyvius su pagrindiniais lošėjų pataloginiais tipais, pasekmėmis, kurios galimos asmeniui, jo šeimai ir visuomenei. Pasak V. Andrejauskaitės, gydant tokius pacientus svarbu suvokti ir akcentuoti kodėl jis lošia, o ne tai, kad jis tai daro. Labai svarbu padėti lošėjams įsisąmoninti ir suvokti lošimų riziką. Be to, pranešėja atkreipė dėmesį, kad ne visi dėl lošimų atsiradę sutrikimai patenka į statistiką, nes dažnu atveju diagnozės būna kitokios.
Diskusijoje buvo aptartos lošimų sukeliamos socialinės, finansinės ir psichologinės problemos. Tarp jų lošėjų skolos, suprastėję santykiai su šeimos nariai, mažesnis darbingumas. Nutarta, kad žmonės prastai suvokia lošimų sukeliamas problemas, taip pat pastebėta, kad Lietuvoje trūksta prevencinių programų, ypač svarbus turėtų būti darbas su jaunimu. Diskusijos dalyviai išreiškė nuomonę, kad nepakanka statistinių duomenų apie tai, kokią rinkos dalį sudaro nelegalūs lošimai, kokie dėl lošimų padaromi nusikaltimai ir pan. Be to, atsižvelgiant į šių dienų tendencijas reikia reglamentuoti ir lošimus internetu, kurie tampa vis populiaresni, o juos kontroliuoti yra labai sunku.
Diskusijai baigiantis buvo apibendrintos galimos prevencinės ir pagalbinės priemonės lošėjams, sutarta diskusijas tęsti ir ateityje, į jas įtraukiant ir lošimų verslo atstovus.
Balandžio 10 dieną praėjo 100 dienų po naujos valiutos, euro, įvedimo Lietuvoje. Euro valiutos įvedimas šalyje buvo sėkmingas ir sklandus, o tą puikiai patvirtina tai, jog net 92 proc. šalies gyventojų teigė esą gerai informuoti apie euro įvedimą. Palankiai valiutą šiuo metu vertina 68 proc. apklaustųjų (prieš metus teigiamai ją vertino maždaug pusė apklaustųjų).
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu euras per 100 dienų prigijo Lietuvoje, nors didelė dalis žmonių kainas vis dar skaičiuoja ir lygina litais. Euro įvedimas vyko panašiai kaip ir kitose, neseniai į euro zoną įėjusiose, šalyse – po įvedimo pasitikėjimas valiuta ėmė augti. Ministras įsitikinęs, kad pasitikėjimas šia valiuta augs ir toliau.
Didžiausia baimė prieš įvedant bendrąją Europos valiutą buvo kainų šuolis, tačiau ši gyventojų baimė neišsipildė. Lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu, šiais metais buvo fiksuojama prekių ir paslaugų metinė defliacija, siekianti 1,5 proc. Prekės pigo 2,8 proc., tuo tarpu paslaugos brango 2,6 proc. Vasarį defliacija buvo dar didesnė ir siekė 1,8 proc., kovą kiek mažesnė – 1,4 proc. Tuo tarpu nuo 2014 m. rugsėjo iki š. m. sausio manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos sumažėjo 26 proc., nuo 84 proc. iki 58 proc.
Siekiant, kad gyventojai lengviau priprastų prie euro, nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. kainos privalo būti nurodytos dviem valiutomis. Statistikos departamentas stebėjo 100 prekių bei paslaugų kainas, jų pokyčius, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei dar 17 kitų priežiūros institucijų stebėjo kaip laikomasi su valiutos pasikeitimu susijusių reikalavimų. Per 20 tūkst. patikrinimų įspėtos 1000 įmonių, o 16 įmonių buvo nubaustos piniginėmis bausmėmis.
Finansų ministerija koordinavo informacinę kampaniją, kuri pasiekė 2,4 mln. televizijos žiūrovų, 2,3 mln. radijo klausytojų, 1,5 mln. interneto lankytojų, 1,4 mln. laikraščių bei kitų periodinės leidinių skaitytojų. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje visa tai buvo pasiekta kur kas pigiau nei pagal ankstesnę praktiką. Buvo manyta, kad vienam gyventojui informacinė kampanija sieks 1 eurą, tačiau Lietuvoje buvo sutaupyta 20 proc. – informacinė kompanija atsiėjo 80 centų vienam gyventojui.
Verta nepamiršti, kad litai į eurus ir toliau bus keičiami be atlygio Lietuvos banko skyriuose. Per 340 komercinių bankų yra įsipareigoję neatlygintinai litus į eurus keisti iki š. m. birželio 30 d., o nuo liepos 1 d. iki metų galo 89 padaliniai keis tik banknotus. Prekybininkai yra įpareigoti kainas litais ir eurais nurodyti iki birželio mėnesio galo, vėliau tai bus galima daryti savo nuožiūra.
Lietuvos bankas parengė ir pateikė Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, kuriais būtų įtvirtintas reikalavimas vertinti kliento riziką ir dėl galimo palūkanų kilimo, taip pat siūloma trumpesnė maksimali galima būsto paskolos trukmė, kuri paspartintų paskolos grąžinimą bei sumažintų riziką pertekliniam įsiskolinimui.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, esamos ypatingai žemos palūkanos šiuo metu didina riziką netinkamai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą, dėl to reikalingi papildomi saugikliai, kurie padėtų žmonėms išvengti skaudžių finansinių pasekmių. Dėl šių priežasčių bus siekiama dviejų tikslų – garantuoti, kad besiskolinantysis būtų pasirengęs susidurti su galimais palūkanų pokyčiais bei padėti išvengti galimo prasiskolinimo.
Lietuvos banko siūlymas yra sumažinti maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 30 metų. Šis pasiūlymas yra pateiktas vertinant ir tarptautinę praktiką. Siūlomas metodas leistų užkirsti kelią įsivyravusiai praktikai, kuomet dėl mažesnių mėnesinių įmokų ilginama paskolų trukmė. Galutinis to rezultatas nėra džiuginantis – kur kas didesnė grąžinama suma, daugiau sumokėtų palūkanų. Pagal vidutines palūkanų normas atlikus skaičiavimus matoma, kad taip sutrumpinus terminą (nuo 40 iki 30 metų), mėnesinė įmoka padidėtų maždaug 10 proc., o bendra sumokama palūkanų suma per visą paskolos laikotarpį sumažėtų net 40 proc.
Skaityti daugiau... Trumpės būsto paskolų terminai, diegiami nauji saugikliai
Page 4 of 4