Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo šių metų liepos mėnesio minimalią mėnesio algą planuojama padidinti iki 325 eurų, ji padidėtų 25 eurais. Nuo kitų metų pradžios, tai yra, nuo 2016 m. sausio 1 d. ji galėtų būti dar 25 eurais didesnė ir siektų 350 eurų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigia, kad minimalios mėnesio algos didinimo ketinimai buvo aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei Seimo socialdemokratų partijos frakcija. Pasak frakcijos seniūnės, šiai dienai esanti valstybės finansinė padėtis leidžia didinti minimalią mėnesio algą tiek šių metų liepos mėnesį, tiek ir nuo kitų metų pradžios.

Savo ruožtu, premjeras teigia, kad planuojant asignavimus, 2015 metų valstybės biudžete minimalios mėnesio algos didinimas buvo numatytas. Visgi šiuo metu Trišalėje taryboje svarstomas tik siūlymas minimalią mėnesio algą didinti 25 eurais iki 325 eurų nuo 2015 m. liepos mėnesio, o tolesni didinimai paliekami ateičiai. I. Šiaulienės manymu, taryba tokiam siūlymui greičiausiai pritars, nes esama stabili Lietuvos ekonominė padėtis leidžia to tikėtis.

Paskutinį kartą minimali mėnesio alga kilo 2014 m. spalio 1 d. ir siekė apytiksliai 300 eurų, o nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvai tapus euro zonos nare, ši suma buvo patikslinta iki 300 eurų.

Lietuvos statistikos departamento ir Europos Sąjungos statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,7 proc. BVP, o tai yra 1,9 proc. mažiau nei buvo metais anksčiau.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad kryptingas valstybės finansų būklės stiprinimas, apdairiai planuojamos pajamos ir atsakingai kontroliuojamos išlaidos leido pasiekti rodiklį, kurio Lietuvoje nebuvo nuo 2006 m., kuomet deficitas sudarė 0,4 proc. nuo BVP. Ministro teigimu, labai svarbu šį deficito tvarumą išlaikyti. Pasak jo, to bus ir siekiama skatinant ūkio plėtrą, gerinant mokesčių surinkimą, atsakingai prisiimant finansinius valstybės įsipareigojimus.

Pagal pateiktus statistikos departamento duomenis, 2014 metų valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2013 m. balanso rodikliu, sumažėjo 674,9 mln. eurų ir šiuo laikotarpiu buvo 242 mln. eurų dydžio. Didžiausią įtaką tam darė 2014 m. padidėjusios pajamos. Mokestinės pajamos padidėjo 344 mln. eurų (6,1 proc.), socialinės įmokos padidėjo 283,9 mln. eurų (7,4 proc.) Visos valdžios pajamos per 2014 m. sudarė 12,434 mlrd. Eurų. Tuo tarpu išlaidos sudarė 12,676 mlrd. Eurų. Palyginti su 2013 m., išlaidos padidėjo 272,3 mln. eurų (2,2 proc.) Didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinė apsauga, švietimas bei sveikatos apsauga.

Lietuvos bankas praneša apie Priežiūros tarnybos priimtus sprendimus. Praeitą savaitę, apsvarsčius Palangos kredito unijos inspektavimo rezultatus bei nustačius veiklos trūkumus, buvo nuspręsta laikinai, kol bus pašalinti teisės aktų pažeidimai, taikyti Palangos kredito unijai apribojimus priimant naujus terminuotus indėlius. Palangos kredito unija yra įpareigota iki š. m. balandžio 30 d. parengti bei pateikti Priežiūros tarnybai kredito unijos veiklos tęstinumo planą kartu su nustatytų teisės aktų pažeidimų ir trūkumų pašalinimo priemonių planu.

Tuo tarpu išnagrinėjus UAB „DNB investicijų valdymas“ prašymą bei kartu pateiktus susijusius dokumentus buvo leista sujungti šios įmonės valdomus II pakopos pensijų fondus. Nuo šiol „ERGO Konservatyvusis“ bus prijungtas prie „DNB pensija 1“, o „ERGO Balans“ prijungiamas prie „DNB pensija 3“. Nors jungiamų pensijų fondų investavimo strategijos, investavimo rizikos bei atskaitymų dydžiai yra vienodi, o „DNB pensija 1“ ir „DNB pensija 3“ fondų taisyklės numatytos panašios prijungiamų pensijų fondų dalyvių teisės ir pareigos nebloginančios padėties, šie per 3 mėnesius nuo informacijos apie fondų jungimą gavimo dienos galės be jokių papildomų mokesčių perkelti pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

Nauja vartojimo kreditų davėja UAB „Bendras finansavimas“ pateikė prašymą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, o ši nusprendė, jog įmonė atitinka reikalavimus ir įtraukė ją į sąrašus, tad žmonėms bus galimybė skolintis iš dar vienos kreditus teikiančios įmonės.

Priežiūros tarnyba sumažino maksimalią techninę palūkanų normą nuo 1,31 iki 1,06 proc. formuojamiems techniniams atidėjimams, kuriuos taiko draudimo įmonės. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į naujausius Eurostat paskelbtus euro zonos šalių vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo duomenis. Perskaičiavus maksimali techninė palūkanų norma sumažėjo daugiau nei 0,1 %. Mažėjanti palūkanų normų aplinka didina gyvybės draudikų įsipareigojimus. Techninių palūkanų maksimalią normą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustato kas ketvirtį.

Valiutos keityklų taip pat bus daugiau. Į šį sąrašą naujai įtraukta UAB „Forexlita“.

Vašingtone vykstančiame Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikime dalyvaujantis finansų viceministras Algimantas Rimkūnas susitiko su JAV ir Lietuvos verslo tarybos, TVF, Pasaulio banko Šiaurės-Baltijos šalių atstovais. Pasak viceministro, globaliame pasaulyje šalių ir net regionų ekonomikos yra viena nuo kitos priklausomos, todėl būtina siekti, jog jos tobulėtų ir vystytųsi tolygiai. Pavasario susitikimo žinia yra labai aiški ir suprantama – reikia užtikrinti ilgalaikį globalų ekonomikos augimą bei tvarumą. Ypatingai svarbu yra pasinaudoti ekonomikos skatinimo priemonėmis, tarp kurių Investicijų planas Europai ir kiti.

Susitikimo su JAV ir Lietuvos verslo tarybos prezidentu Eric Stewart metu buvo aptarti dvišaliai verslo ryšiai, investicijų ir prekybos galimybės. Viceministras A. Rimkūnas pabrėžė, kad per pastaruosius metus Lietuvos eksportas į Jungtines Amerikos Valstija išaugo trečdaliu, o JAV rinka suteikia Lietuvos gamintojams naujų eksporto galimybių. Taip pat, prisijungus prie euro zonos Lietuva tapo dar patrauklesnė investuotojams iš užsienio.

A. Rimkūnas susitiko ir su TVF Europos departamento vadovybe bei TVF misijų Lietuvai vadovu Christoph Klingen. Šio susitikimu metu buvo aptarta Europos ir Lietuvos ekonomikos raida. Ypatingai džiugina tai, kad š. m. balandžio 14 d. paskelbtoje TVF Pasaulio ekonomikos apžvalgoje Lietuva pirmą kartą buvo priskirta prie ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Iki šių metų TVF Lietuvą vertino kaip kylančios rinkos ekonomikos šalį.

Paskutinę viešnagės Vašingtone dieną viceministras dalyvavo TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje, kuriame diskusijos skiriamos aptarti struktūrinę reformą ir kitas priemones, leisiančias užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą. TVF vadovė Christine Lagarde pristatė globalios politikos darbotvarkę, pagal kurią bus vykdoma skolinimo, priežiūros ir konsultacijų veikla TVF šalyse narėse.

SEB bankas užsakė Lietuvos gyventojų apklausą apie būsto kainų lūkesčius. Apklausos rezultatai parodė, jog š. m. kovo mėn. 42 proc. gyventojų tikėjosi, kad būsto kainos per ateinančius metus kils, 18 proc. manė, jog sumažės, o 30 proc. – jog nesikeis. Lygiai prieš trejus metus, 2012 m. kovo mėn., gyventojai manė labai panašiai (39 proc. tikėjosi kilimo, 20 proc. – mažėjimo, o 31 proc. manė, kad kainos bus stabilios). Būsto kainų lūkesčių rodiklis nuo 2014 metų kovo (užfiksuotos aukščiausios vertės) sumažėjo 26 punktais. Šis rodiklis rodo teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą.

2014 kovo ir birželio mėnesiais būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo pasiekę labai dideles aukštumas. Šiais mėnesiais daugiau nei pusė (59 ir 58 proc.) manė, jog būsto kainos kils. SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad tokią nuomonę lėmė euro įvedimas bei tikėjimas, jog nauja valiuta darys įtaką būsto kainoms. Tai skatino pirkti nekilnojamą turtą, ką puikiai įrodo Registrų centro duomenys. 2014 metais sudarytų butų ir namų pardavimų skaičius buvo apytiksliai 10 proc. didesnis nei 2013 metais. Visgi, būstų kainos stipriau didėjo tik Vilniuje. Pagal „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ pateiktus duomenis, 2014 metais butų kainos sostinėje pakilo 5,1 proc. Kituose didmiesčiuose kilo kur kas mažiau – nuo 1 iki 2,3 proc. Pagal statistikos departamentą, bendrai būsto kainos Lietuvoje, išskyrus Vilniaus miesto sav., mažėjo 1,5 proc.

Labiausiai nuomonę per pastaruosius metus pakeitė 25-29 metų asmenys, didmiesčių gyventojai, taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 300 eurų, turintys aukštąjį išsilavinimą ar užimantys vadovaujančias pareigas. Pasak J. Varanauskienės, tikėtis, jog kainų lūkesčiai padidės, nereikėtų, taip pat labai tikėtina, kad būsto kainos rinkoje labiau priklausys nuo pirkėjo, o ne pardavėjo.

Parengta pagal AB SEB bankas pateiktą informaciją.