SEB bankas užsakė Lietuvos gyventojų apklausą apie būsto kainų lūkesčius. Apklausos rezultatai parodė, jog š. m. kovo mėn. 42 proc. gyventojų tikėjosi, kad būsto kainos per ateinančius metus kils, 18 proc. manė, jog sumažės, o 30 proc. – jog nesikeis. Lygiai prieš trejus metus, 2012 m. kovo mėn., gyventojai manė labai panašiai (39 proc. tikėjosi kilimo, 20 proc. – mažėjimo, o 31 proc. manė, kad kainos bus stabilios). Būsto kainų lūkesčių rodiklis nuo 2014 metų kovo (užfiksuotos aukščiausios vertės) sumažėjo 26 punktais. Šis rodiklis rodo teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą.

2014 kovo ir birželio mėnesiais būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo pasiekę labai dideles aukštumas. Šiais mėnesiais daugiau nei pusė (59 ir 58 proc.) manė, jog būsto kainos kils. SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad tokią nuomonę lėmė euro įvedimas bei tikėjimas, jog nauja valiuta darys įtaką būsto kainoms. Tai skatino pirkti nekilnojamą turtą, ką puikiai įrodo Registrų centro duomenys. 2014 metais sudarytų butų ir namų pardavimų skaičius buvo apytiksliai 10 proc. didesnis nei 2013 metais. Visgi, būstų kainos stipriau didėjo tik Vilniuje. Pagal „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ pateiktus duomenis, 2014 metais butų kainos sostinėje pakilo 5,1 proc. Kituose didmiesčiuose kilo kur kas mažiau – nuo 1 iki 2,3 proc. Pagal statistikos departamentą, bendrai būsto kainos Lietuvoje, išskyrus Vilniaus miesto sav., mažėjo 1,5 proc.

Labiausiai nuomonę per pastaruosius metus pakeitė 25-29 metų asmenys, didmiesčių gyventojai, taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 300 eurų, turintys aukštąjį išsilavinimą ar užimantys vadovaujančias pareigas. Pasak J. Varanauskienės, tikėtis, jog kainų lūkesčiai padidės, nereikėtų, taip pat labai tikėtina, kad būsto kainos rinkoje labiau priklausys nuo pirkėjo, o ne pardavėjo.

Parengta pagal AB SEB bankas pateiktą informaciją.